L.Brazdeikytė: „Atliekama daug juodo kasdienio darbo, kurį mažai kas pastebi“

2020-07-01 10:07
Lina Brazdeikytė | Fotografas: Linas Žemgulis

Zigmas Jurevičius, „Kauno diena“

Lietuvos moterų krepšinis kaip išmanydamas bando atsilaikyti prieš pandemijos sukeltas bangas. Tačiau išgyvenimo kovoje neišvengiama ir povandeninių srovių, labiau gramzdinančių, nei padedančių rasti tiesiausią kursą į saugų krantą.

Kaune buvo surengtas susirinkimas “Dėl moterų krepšinio kritinės padėties ir sprendimo būdų”. Jame dalyvavo ir savo mintimis apie situaciją pasidalijo žinomi sporto bei politikos autoritetai.

Pagrindiniu akcentu tapo Europos moterų krepšinio čempionių vairininko, dabartinio Krepšinio trenerių asociacijos prezidento Vydo Gedvilo pristatytas moterų krepšinio gaivinimo planas, kuriame jis išdėstė faktorius, reikalingus krizei įveikti.

Savo nuomonę išsakė ir 1997-aisiais istorinę pergalę nukalusios buvusios jo auklėtinės, dabar pačios ugdančios jaunąją krepšininkių kartą – Lina Dambrauskaitė, Rasa Kreivytė, Lina Brazdeikytė. Idėjas aptarė Moterų krepšinio lygos vadovas Giedrius Gustas ir buvęs lygos prezidentas Algirdas Butkevičius. Prie vieno stalo susėdo ir visų lygos klubų atstovai, taip pat Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinis sekretorius Mindaugas Špokas, žinomi moterų krepšinio specialistai Algirdas Paulauskas, Stasys Žaliabarštis, Lietuvos jaunimo rinktinių vyriausiasis treneris Rolandas Radvila. Renginyje apsilankė ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Tikėtasi vaisingos diskusijos, tačiau kai kurių dalyvių nuomonės netikėtai gerokai išsiskyrė, tad posėdis klausimų pateikė nemažiau nei atsakymų.

„Į susitikimą mes, LKF atstovai, vykome atviri diskusijai, pasiūlymams, bet eilinį kartą gavome pamazgų kibirą”, – savo įspūdžių į vatą nevyniojo LKF moterų krepšinio projektų vadovė, Europos čempionė L.Brazdeikytė.

– Kodėl susirinkime, turėjusiame padėti suvienyti jėgas sprendžiant moterų krepšinio krizę, įsižiebė skirtingų pozicijų kibirkštys?

– Mus nustebino LTOK prezidentės pasisakymas. Pažerta daug kritikos, bet nesileista į diskusiją. Išgirdome, kad kažką ne taip darome, esame neveiksnūs, o mūsų argumentų nereikėjo. Apmaudu, kad neįsiklausyta į faktus. Buvo tiesiog pateikti, mūsų nuomone, nepagrįsti argumentai. Tuo LTOK dalyvavimas susirinkime ir baigėsi. O juk moterų krepšinio rinktinė – viena kandidačių žaisti olimpinėse žaidynėse. Tokius planus išdėstė ir V.Gedvilas, kalbėjęs apie tikslą dalyvauti 2028-ųjų olimpiadoje. Todėl LTOK pasiūlymai buvo itin laukiami.

– Tačiau sutikite, kad žemyn smingantys Lietuvos moterų krepšinio rinktinės rezultatai, kiti liūdni faktai – negali skatinti optimizmo.

– Mes nesakome, kad viską darome gerai, tikrai galime ir pasitempti, bet yra atliekama daug juodo kasdienio darbo, kurį mažai kas pastebi. Pavyzdžiui, V.Gedvilo pristatytoje moterų krepšinio gelbėjimo programoje kertinę vietą užima jaunimo projektai. LKF juos vykdo jau ne vienus metus. Nėra nė vienos mergaičių amžiaus kategorijos, kurios neapimtų mūsų rengiami projektai. Visos jaunosios krepšininkės, pradedant mažiausiųjų, iki dešimties metų, grupe, tęsiant dvylikametėmis, keturiolikmetėmis, turi savo atskirus talentų ugdymo projektus. Penkiolikmetės dalyvauja “Talentų kartoje”, tarptautiniuose turnyruose. Visi šie projektai neturi analogų berniukų krepšinyje, skiriamos kur kas didesnės lėšos nei vaikinams.

– LKF dažnai giriasi sudaranti idealias sąlygas vyrų nacionalinei rinktinei. Galbūt moterų rinktinės rezultatai ir kenčia dėl to, kad krepšininkės atitinkamų galimybių neturi?

– Šį priekaištą taip pat išgirdome, bet tai netiesa. Moterims suteikiamos tos pačios sportinės bazės, tie patys viešbučiai, toks pat maitinimas, kaip ir vyrų krepšinio elitui. Sporto ekipuotę iš “Nike” krepšininkės gauna tokio pat lygio, kaip ir vyrai. Galbūt negalime moterų rinktinės varžyboms nuomotis “Žalgirio” ar “Siemens” arenų, bet tai logiška. Mūsų sirgalių nėra tiek daug, kad užpildytų didžiąsias sales, tačiau Kėdainių arenoje jų surenkame tikrai nemažai. Manau, kad merginoms smagiau žaisti ne pustuštėse didžiųjų miestų salėse, o jas karštai palaikančioje mažesnėje arenoje.

– Moterų krepšinio atstovai bene labiausiai skundžiasi ne tik lėšų, bet ir dėmesio stoka.

– Nelygu, kaip tas dėmesys suprantamas. Jei dėmesys – projektai vaikams ir jaunimui, jie vykdomi. Jei kalbama apie būtinybę rodyti dėmesį mergaičių treneriams – jie nuolat siunčiami į įvairias tarptautines stovyklas, kviečiami į rinktines, jiems organizuojami seminarai, suteikiama metodinė medžiaga, dovanojama ekipuotė. Manau, kad nuolat kritikuodami ir bambėdami dažnu atveju patys kertame šaką, ant kurios sėdime. Galbūt kažkam trūksta žiniasklaidos dėmesio. Tačiau spaudai, televizijai reikia produkto. Kol nėra rezultatų, stipraus moterų klubinio krepšinio, tol ir televizijai nėra ką labai reklamuoti.

– Klubinis krepšinis auga nacionalinėse pirmenybėse, o mūsų šalies Moterų krepšinio lyga labai silpna. Praeitą sezoną čempionate dalyvavo vos keturi klubai ir vilniečių dublerių komanda. Dar neseniai baimintasi, kad po pandemijos ir ekonomikos nuosmukio šį rudenį lygoje gali nelikti ir Šiaulių bei Klaipėdos arba Kauno ekipų. Kiek toks scenarijus realus šiuo metu?

– Tikimės, kad, nepaisant finansinių sunkumų, drastiškų pokyčių pavyks išvengti. Prieš kelias savaites LKF atstovai lankėsi pas Kauno miesto merą ir kalbėjosi apie moterų krepšinio situaciją. Mano žiniomis, sutarta, kad “Aistėms-LSMU” bus suteikta reikalinga parama. Klaipėdoje taip pat yra pozityvių poslinkių. “Neptūno” ekipa ir toliau žais aukščiausioje lygoje, be to, kuriasi nauja universiteto komanda, kuri taip pat gali pretenduoti į vietą čempionate. Šiauliai taip pat neturėtų likti be moterų krepšinio. Žinoma, jų galimybės augti yra smarkiai ribotos. Beje, sakyčiau, kad moterų lygos ir klubų vadovų atsiliepimai susirinkime apie LKF pagalbą buvo bene pozityviausi.

– Ar susirinkimo dalyviai įžvelgė daugiau vilties spindulių?

– Sutinkame, kad yra pozityvių poslinkių jaunimo krepšinyje. Paimkime kad ir mūsų šešiolikmečių rinktinę, pernai laimėjusią Europos čempionato sidabrą. Auga nauja talentinga karta. Mūsų projektai jau brandina vaisius, kurie atsilieps ir suaugusiųjų krepšiniui. Tiesiog šie procesai – ilgalaikiai. Talentai neišugdomi per metus ar dvejus, reikia dešimtmečių. Bet faktas, kad tų talentų bus. Tik klausimas, ar jie turės kur žaisti pasiekę suaugusiųjų amžių. Ar sudarysime jiems tinkamas sąlygas, sukursime atitinkamą infrastruktūrą. Tam ir reikalinga savivaldybių, politikų, valdžios institucijų pagalba.

– Šiuo metu pagrindinis moterų krepšinio centras yra Vilniuje. Tačiau tokie perliukai, kaip Europos vicečempionių lyderė Justė Jocytė, sužiba nebūtinai didmiesčiuose…

– Būtent todėl LKF ir Moterų krepšinio lygos atstovai važinėja po rajonus, kalbasi su merais, skatina puoselėti moterų krepšinį, kurti etatus mergaičių treneriams vietos sporto centruose, krepšinio mokyklose. Provincijoje dažniausiai susiduriame su pozityviai nusiteikusiais žmonėmis, kurie vertina LKF dėmesį ir atsižvelgia į mūsų pasiūlymus.

– Pandemija ir iki šiol didelėje Europos dalyje neatšauktas karantinas sujaukė tarptautinių varžybų kalendorių. Ar laukiant naujo sezono geriausios mūsų šalies krepšininkės, tarp jų ir jaunimas, turės bent kažkiek varžybų šią vasarą?

– Nors atšaukti visi čempionatai, vasara nebus tuščia. Mes organizuosime treniruočių stovyklas, rengsime tarptautinius turnyrus net trims mergaičių ir berniukų amžiaus grupėms. Juose išmėginsime jėgas su varžovėmis iš Latvijos ir Estijos. Savo stovyklą liepos pabaigoje–rugpjūčio pradžioje Druskininkuose surengs ir moterų rinktinė, į kurią bus pakviesta daugiau perspektyvaus jaunimo. Lapkričio mėnesį nacionalinės rinktinės jau lauks oficialios Europos čempionato atrankos varžybos.