Rimantas Kaukėnas: „Galiu tik padėkoti krepšiniui, Lietuvai ir šeimai, kad turėjau galimybę eiti į priekį ir gauti didžiulę patirtį“

2018-12-01 16:12
Rimantas Kaukėnas teigia, kad žaidimas rinktinėje pastumia į šalį visas asmenines ambicijas | Nuotrauka: Fotodiena.lt/INNA

„R.Kaukėnas yra kaip Karlsonas, įsijungė savo motoriuką ir varo“, – taip dar 2009 metais sakė tuometinis Atėnų „Panathinaikos“ klubo žaidėjas, o dabar Kauno „Žalgirio“ vyriausiasis treneris Šarūnas Jasikevičius, kalbėdamas apie varžovų atstovą Rimantą Kaukėną.

Šiuo metu R.Kaukėnui yra 41-eri, paskutines oficialias rungtynes sužaidė 2017-ųjų gegužę, o rugsėjo pradžioje paskelbė, kad baigią profesionalaus krepšininkė karjerą. Tiesa, panašų pareiškimą gynėjas buvo padaręs ir prieš porą metų, tačiau tąsyk dar sugrįžo į krepšinio aikštę.

Šįkart viskas kitaip, R.Kaukėnas galutiniai apsisprendė, o Lietuvos krepšinio federacija R.Kaukėną pagerbs per Pasaulio taurės atrankos rungtynes su Kroatijos ekipa.

„Galiu tik padėkoti krepšiniui, Lietuvai ir šeimai, kad turėjau galimybę eiti į priekį ir gauti didžiulę patirtį, nes be jos, daug ko neturėčiau gyvenime“, – sakė R.Kaukėnas.

Savo krepšinio kelią R.Kaukėnas pradėjo Vilniuje, kur krepšinio pagrindus gavo Vilniaus krepšinio mokykloje pas trenerį Gintautą Reginą, o vėliau mokslus ir krepšinį derino Jungtinėse Amerikos Valstijoje, kur atstovavo „Prattsburgh Central School“ mokyklos komandai ir „Seton Hall“ universiteto ekipai.

„Mano brolis žaidė krepšinį, visi šeima labai domėjomės ir susirgau šia liga labai greitai, – prisiminęs karjeros pradžią pasakojo R.Kaukėnas. – Jau būdamas vaikas turėjau svajonę žaisti Lietuvos rinktinėje ir atstovauti savo šaliai. Vėliau svajojau žaisti Eurolygoje, šiaip, kiekviename etape buvo jų vis naujų. Esu dėkingas pirmam mano treneriui G.Reginai, kuris išmokė mane darbo etikos. Jis rodė kaip reikia stengtis ir kentėti, nes be pasiaukojimo, ne tik krepšinyje, o ir gyvenime, nieko nepasieksi. Vėliau sakė karjeros etapas JAV, kuris mane pakeitė kaip žmogų, nes ten subrendau. Išmokau pastovėti už save, susipažinau žmonėmis, praplėčiau pasaulėžiūrą.“

Pradėjęs profesionalaus krepšininko kelią R.Kaukėnas grįžo į Europą ir žaidė „Galil Elyon Hapoel“, Vilniaus „Lietuvos ryto“, „Oostende“, Bonos „Telekom“, „Cantu“, Sienos „Montepaschi“, Madrido „Real“, Kauno „Žalgirio“, Vitorijos „Laboral Kutxa“ ir Emilijos „Redžo“ komandose.

„Pats laimingiausias momentas klubiniame krepšinyje ir aukščiausio lygio žaidimas buvo Sienoje, – prisiminė R.Kaukėnas. – Tiesa, apmaudu, kad mano kolekcijoje nėra Eurolygos nugalėtojo titulo, porą kartu buvome arti, tačiau viskas išslydo. Įdomus laikas buvo ir „Žalgiryje“. Aš atvažiavau po traumos, tai buvo metai, kur turėjau atsistatyti, tačiau siekiai buvo kitokie ir tikrai turėjome galimybę gerai pasirodyti.“

Septyniolika karjeros metų 192 cm ūgio gynėjui atnešė porą Lietuvos krepšinio lygos titulų, keturias Italijos krepšinio lygos nugalėtojų taures, penkias Italijos supertaures, Eurolygos trečią vietą.

Didžiausias titulas su Lietuvos rinktine – 2007 metų Europos čempionato bronzos apdovanojimas.

„Rinktinėje žaidi su draugais ir tik iš idėjos, čia niekada nėra jokių asmeninių ambicijų, – kalba R.Kaukėnas. – Rinktinė dirba labai sunkiai, visi atiduoda visas jėgas, tačiau viskas vyksta su šypsena. 2007 metais mes tikrai neblogai sudalyvavome ir gerai atrodėme, aišku, visada nori žaisti finale. Gaila, tąsyk nepavyko.“

Tiesa, su nacionaline komanda R.Kaukėnui teko patirti ir skaudžių epizodų. Jis žaidė 2008 ir 2012 metų olimpinėse žaidynėse, tačiau lietuviai liko be medalių. Gynėjas žaidė nesėkmingame 2001 metų Europos čempionate Turkijoje, o taip pat ir Lietuvoje vykusiame 2011 metų Europos čempionate, kuriame žaliai-baltų sirgalių armijos palaikomi lietuviai ketvirtfinalyje turėjo pripažinti Makedonijos pranašumą.

„Olimpiados medalis Pekine – didžiausia mano nuoskauda krepšinyje. Tos rungtynės dėl trečios vietos… man tikrai skauda. Net ir pusfinalio rungtynes su Ispanija tikrai galėjome laimėti“, – prisiminė R.Kaukėnas.

Rugsėjo 21 d. įvyko R.Kaukėno atsisveikinimo rungtynės, kurios vyko Emilijos Redžo „Grissin Bon“ ir Mursijos UCAM susitikimo pertraukos metu, kuriame sužaidė Italijos ir Lietuvos krepšininkai. 12 minučių trukęs mačas pasibaigė taikiai – 24:24, o paskutiniame R.Kaukėno mače žaidė Donatas Slanina, Virginijus Praškevičius, Eurelijus Žukauskas, Deninsas Marconato, Giacomo Galanda ir kiti.

„Norėjome, kad tai būtų ne tik mano rungtynės, tačiau ir labdaringas renginys, kuris būtų prijungtas ir su Lietuvos šimtmečio minėjimu. Esu dėkingas susirinkusiems krepšininkams, galėjome surinkti pinigų Lietuvos vaikais ir smagiai praleisti laiką“, – sakė R.Kaukėnas.

Jau šešerius metus aktyviai veikia Rimanto Kaukėno paramos fondas, kuris siekia suteikti viltį, stiprybę ir džiaugsmą onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams. Šiuo metu tai ir užima daugiausiai, dabar jau buvusio krepšininko, laiko.

„Norime kuo greičiau ir kuo efektyviau surinkti paramą tiems, kam to labiausiai reikia. Norime išugdyti žmones, kad parama yra ne tik pinigų rinkimas ir kažkam atidavimas. Tai sunkus darbas, kuriuo norime visus išmokyti dalintis ne tik pinigais, tačiau ir savo darbais, mintimis, idėjomis, palaikymu. Mes norime išaugti iki tokio lygio, kad šeimoms galėtume suteikti labai svarią paramą, kur būtų užbėgama ligoms už akių. Tai mūsų didžiausias tikslas“, – pasakojo R.Kaukėnas.

O ką R.Kaukėnas veiks dabar?

„Jeigu žaisti krepšinį, tai tik rimtai ir kažką laimėti. Kol kas nematau kaip sudėlioti, – juokėsi R.Kaukėnas. – Pagalvoju apie trenerio karjerą, jau turėjau ir pasiūlymų, tačiau kol kas negaliu žengti šio žingsnio ir tam nesu pasiruošęs.“